Mes kaip žiedas, mes kaip rugio žiedas -
plauks rugiai, išplauks ir vėl žydės.
Mes kaip žiedas, mes kaip rugio žiedas,
šlamant lapui ir paukšteliui giedant,
paklausykim plakančios širdies...

(B. Brazdžionis)

... nustojo plakusi a. a. mokytojos Nijolės Juknienės širdis...

Jos gyvenimo kelias kupinas veiklos, energijos, darbų – žydėjimo. Jei skaitytumėte Velionės autobiografiją, rastumėte daug įrašų ir dauguma jų prasideda žodžiais ,,dirbau“, ,,pradėjau dirbti“, ,,ėmiausi“.

Utenos r. Užpalių gimnazijoje (tuometinė Užpalių vidurinė mokykla) a. a. mokytoja Nijolė pradėjo dirbti 1985 m., kaip pradinių klasių mokytoja, prailgintos grupės mokytoja. Profesinio kelio būta prasmingo: kursai, studijos, seminarai, konkursai, renginiai mokiniams ir jų tėveliams bei paruošti tolesniam mokymosi keliui ugdytiniai – tai liudija velionės veiklumą, norą gyventi įdomiai, keičiantis ir tobulėjant. Vėliau, sulaukusi pensinio amžiaus, mokytoja Nijolė geranoriškai pagelbėdavo mokyklai pavaduodama koleges pradinių klasių mokytojas joms susirgus, išėjus motinystės atostogų.

Taikliausiai a.a. mokytoją Nijolę apibūdina ši ištrauka iš 1986 m. Užpalių vidurinės mokyklos Direktoriaus S. Dudėno rašytos charakteristikos ( žr. foto)

Nuoširdi užuojauta dukrai, artimiesiems. Ilsėkitės, Mokytoja Nijole, Jūsų pasėtas grūdas auga, žydi, duoda derlių.